Nors Naujieji metai mūsų šalyje neturi tokių gilių tradicijų kaip Kalėdos, ši šventė gyvuoja jau pakankamai seniai. Dabar paskutiniąją metų dieną linksminamės iki paryčių, o vidurnaktį pasitinkame sveikinimais ir dangų skrodžiančiais fejerverkų šūviais, tačiau mažai kas žino, kokie papročiai vyraudavo praeityje.
Naujųjų metų kilmė
Iš pradžių Naujųjų metų šventė mažai kuo skyrėsi nuo Kūčių ar Kalėdų, todėl visi drauge su namiškiais ir vėl susėsdavo šventinės vakarienės. Kadangi pasninkas jau būdavo pasibaigęs, ant stalo tuomet netrūkdavo mėsos ir kitų riebesnių produktų, o kartu pavakaroti būdavo kviečiami draugai ir kaimynai. Dėl šių priežasčių šventė turėdavo ir kitų pavadinimų – antrosios Kūčios, riebioji Kūčia, Kūčelės ir kiti panašūs terminai anksčiau buvo siejami su artėjančia metų pradžia. Skirtumas tas, kad ši šventė buvo gerokai linksmesnė – jos metu nebeminimi mirusieji, ant stalo nebededamas šienas.
Tradiciniai papročiai
Kai kuriuose regionuose ši šventė buvo žinoma kaip linkėjimų ir sveikinimų diena, todėl žmonės vieni kitiems linkėdavo sėkmės, burdavosi ateitį ir visą dieną stengdavosi išlaikyti gerą nuotaiką. Aukštaitijos regione namuose apsilankydavo ir persirengėliai, o viską vainikuodavo „Senųjų“ ir „Naujųjų“ metų kova, kurią visuomet laimėdavo pastarieji. Kitose vietose būdavo deginami šiaudai, kurie simbolizuodavo praėjusių metų nelaimes ir susikaupusį blogį bei padėdavo greičiau sugrįžti saulėtiems orams.
Svarbiausia būdavo sulaukti vidurnakčio, kadangi priešingu atveju taip galima pramiegoti ir savo laimę, o tuomet visi metai bus tingūs ir nesėkmingi. Tik pasitikus Naujuosius metus galima ramiai eiti miegoti – tai žmonės stengdavosi padaryti pakankamai anksti, nes pirmoji atėjusių metų diena ir naktis buvo skirta įvairiems burtams ir ateities spėjimams.
Svarbiausi ritualai
Kaip ir šiomis dienomis, buvo tikima, kad priklausomai nuo to, kaip Naujieji metai bus pasitikti, priklausys ir ateinančių metų gerovė, tad žmonės stengdavosi išlaikyti gerą nuotaiką, sočiai valgydavo, linksmindavosi ir su niekuo nesipykdavo. Svarbu būdavo nesiskolinti ir nieko nepaskolinti kitiems, kadangi tokiu būdu galima netyčia atiduoti ir savo laimę.
Daug dėmesio anuomet skirta šokiams ir linksmybėms – taip siekiama užsitikrinti, kad ateinančiais metais nestingtų energijos ir sveikatos. Dar iki Naujųjų metų išvakarių stengtasi pasibaigti visus darbus – manyta, jog naktį namus aplankys raganos, o pastebėjusios, kad kažkas nepadaryta, jos pasiliks visiems metams ir nuolat krės įvairias šunybes.
Ritualais šiais laikais užsiimame kur kas rečiau, tačiau vis dar stengiamės atsikratyti blogų minčių ir pasitikti šią šventę su šypsena – juk kiekvienam norisi, kad nauja pradžia būtų sėkminga.
