Prieš šventes bene kiekvienuose namuose kyla klausimas, kokią eglutę puošti – tikrą ar dirbtinę? Abu sprendimo variantai turi ir pliusų, ir minusų, netgi mitų. Pabandysime juos aptarti.
Kartais manoma, kad perkant dirbtinę eglutę saugoma gamta, gelbėjami miškai, tačiau tai nėra tiesa. Dauguma kalėdinių eglučių specialiai auginamos ūkiuose, todėl gamta nenukenčia. Tikra eglutė sukelia didesnį pavojų gaisro metu. Kad rizika sumažėtų, eglutę kasdien reikia laistyti, taip pat naudoti nekaistančias LED girliandas, nebelaikyti eglutės, kai jos spygliai pradeda gausiai byrėti. Taip pat tam, kad nevirstų ir stovėtų stabiliai (ypač tai aktualu, jei namuose yra mažų vaikų), gyvai eglutei reikės stovo. Jie būna įvairūs: plastikiniai, metaliniai, skiriasi jų vandens rezervuaro talpa (vanduo yra būtinas, kad eglutė nedžiūtų). Pasirinkti stovą pirmiausia reikėtų pagal eglės aukštį ir kelmo skersmenį, tuomet pagal tai, iš ko stovas pagamintas ir kaip atrodo.
Gyva eglutė reikalauja priežiūros: kasdien reikia laistyti, kad nemestų spyglių. Atvežant į namus ar iš jų išvežant ją reikia į ką nors įvynioti, kad nepribyrėtų spyglių. Tiesa, perkant dažniausiai „saugiu“ įpakavimu pasirūpina pardavėjai. Tikra eglutė kvepės mišku ir Kalėdomis, tačiau dera nepamiršti, kad valstybei priklausančioje žemėje augančių žaliaskarių pjauti/kirsti negalima, toks poelgis yra neteisėtas.
Po švenčių prie konteinerių kartais tenka matyti eglutes nubyrėjusiais spygliais. Be abejo, jų mėtyti nereikėtų. Pasibaigus šventiniam laikotarpiui vyksta specialios akcijos (pavyzdžiui, „Lik sveika, Kalėdų eglute“ kasmet sausio 6 d. Vilniaus mokytojų namų kieme), kai nupuoštos eglutės surenkamos ir sunkvežimiu išvežamos į mišką, arba pastatomi specialūs žaliaskarėms skirti konteineriai. Vėliau jos naudojamos kaip trąšos ar medienos drožlės.
O tam, kad eglutės pasibaigus šventėms nereikėtų išmesti, patariama ją pirkti vazonėlyje – pavasarį (kovą ar balandį) bus galima pasodinti pasirinktoje nuolatinėje vietoje. Jei ji yra jūsų sodyboje ar sode, nuosavo jūsų ar artimųjų, draugų namo kieme, ji kalėdinį laikotarpį primins ilgai. Graži idėja kasmet pasodinti po eglutę, per šventes puošusią jūsų namus. Ateityje turėsite eglynėlį ar savotišką gyvatvorę – nelygu, kaip sodinsite.
Perkant dirbtinį medelį sutaupoma pinigų ir laiko – šis „žaliuos“ ilgus metus ir kasmet nereikės jo ieškoti. Pasibaigus šventėms tereikės ją supakuoti iki kitų metų, nereikės galvoti, kur ją išmesti, nuo jos nebyrės spygliai, jos nereikės laistyti. Dar vienas dirbtinės eglutės privalumas – galima lengvai keisti jos „gyvenamąją vietą“. Jei žaliaskarę puošiate gruodžio pradžioje, galbūt iki trijų karalių šventės jums nusibos ją matyti vienoje vietoje, galbūt pasirodys, kad kitame kambaryje ji atrodys gražiau? O gal dėl eglutės buvimo vietos nesutariate su kitais šeimos nariais? Perkelti eglutę iš vienos vietos į kitą galėsite greitai ir paprastai. Be to, perkant dirbtinę eglutę, galima pasirinkti jos spalvą – parduodamos ne tik tradicinės žalios spalvos, bet ir įvairių kitų spalvų – baltos, sidabrinės ir kt. Kai kurių žalių eglučių šakų galiukai yra šviesesnės žalios spalvos arba balti, taip sukuriamas apsnigtos eglutės įspūdis – tokiems medeliams nereikia itin daug dekoro. O ar žinote, kad dirbtinė eglutė gali turėti tikros pušies kamieną? Taip pat galima nusipirkti ne tik eglutę, bet ir dirbtinių eglės šakų vainiką ar girliandą.
Didžiųjų prekybos centrų atstovai skaičiuoja, kad dirbtinės eglutės perkamos tris kartus dažniau nei gyvos, ir teigia, kad tokį sprendimą labiausiai lemia kaina bei galimybė namus papuošti anksčiau ir šventinę atmosferą išlaikyti ilgiau. Dažniausiai perkamos pusantro metro aukščio eglutės.
